Norint parengti tinkamas pažangiosios specializacijos regionų lygmeniu strategijas, būtina žinoti, iš kokių kituose regionuose įdiegtų politinių priemonių galima imti pavyzdį ir kokia jų patirtimi remtis. Tačiau kaip atsirinkti regionus, į kurių patirtį reikėtų atsižvelgti (lyginamuosius regionus)? Tai esminiai klausimai, į kuriuos būtina atsakyti pradedant bet kokį politinės patirties sėmimosi arba lyginamosios analizės procesą.
Lyginamuosiuose regionuose susidariusios panašios struktūrinės sąlygos inovacijomis grindžiamai plėtrai. Tai ypatybės, kurias sunku pakeisti trumpuoju laikotarpiu ir kurios, kaip įrodyta, turi įtakos tam, kaip regione diegiamos inovacijos ir kaip kinta ekonominė padėtis. Žvelgiant į regionus, turinčius panašių socialinių, ekonominių ir geografinių ypatybių, panašius technologijų ir institucijų požiūriu, lengviau suprasti, kokiomis politinėmis priemonėmis ir patirtimi galima būtų veiksmingai pasinaudoti ir koks galėtų būti jų poveikis panašiame regione. Žinoma, panašios struktūros regionai gali būti pasiekę geresnių arba blogesnių rezultatų, ekonomiškai labiau arba menkiau išsivystę, įdiegę daugiau arba mažiau inovacijų. Palyginimas nėra grindžiamas rezultatais, nėra siekiama išrinkti geriausių rezultatų pasiekusių regionų ir juos pagal tai sugrupuoti. Laikomasi požiūrio, kad i) mokymasis iš kitų regionų patirties diegiant politines priemones tikriausiai bus veiksmingesnis, jei regionai, iš kurių mokomasi, yra panašūs į jūsų regioną, ir kad, ii) jei regionai yra pakankamai panašūs, jie gali mokytis tiek iš vienas kito sėkmių, tiek ir iš nesėkmių.
Struktūros panašumas vertinamas remiantis 42 kintamaisiais, kuriais išreiškiamos socialinės ir demografinės ypatybės, sektorių struktūra, specializacija technologijų srityje, ekonomikos atvirumas ir išorės ryšiai, įmonių dydis, institucijų pobūdis ir kokybė, požiūris į socialinius klausimus ir verslumą, žmogiškasis kapitalas. Šie kintamieji įtraukti į sintetinį indeksą – unikalią regionų struktūrų panašumo vertinimo priemonę.
Naudojantis šia sąveikia priemone sudaromas regionų sąrašas, kuriame regionai išdėstomi nuo panašiausių (sąrašo pradžioje) į pasirinktą regioną iki mažiausiai į jį panašių (sąrašo pabaigoje). Tokia tvarka grindžiama struktūrinio panašumo indeksu (kuo mažesnė vertė, tuo regionas struktūros požiūriu panašesnis į pasirinktą regioną).